Skaidrus ir efektyvus Vilnius

 

Ką padarėme?

Bankroto grėsmė

Prieš kelerius metus Vilnius sustingęs stovyniavo ant bankroto slenksčio. Miesto skolų kupra didėjo dramatišku tempu, o savivaldybė toliau vykdė brangius ir nenaudingus miestui projektus: oro linijų finansavimą, viaduko iš Geležinio Vilko į J. Jasinskio g. statybos, neefektyviai valdė savivaldybės turtą, pirko itin brangias ir neperspektyvias paslaugas.  

Savivaldybės įmonės skendėjo korupcijos skandalų sūkuryje, o miesto įmonių finansinis efektyvumas buvo žemiausias tarp visų didžiųjų miestų. Vilniaus savivaldybė buvo uždara nuo visuomenės ir viešojoje erdvėje stebima tik per buvusio mero viešųjų akcijų prizmę.

Finansų prikėlimas

Per ketverius metus pavyko iš esmės pakeisti iki tol savivaldybės vykdytą politiką. Miesto skolą sumažinome nuo 392 mln. eurų iki mažiau nei 236 mln. eurų. Restruktūrizavome visą savivaldybės skolą ir ją grąžiname pagal su skolintojais sutartą grafiką. Augantis savivaldybės biudžetas leido rekordiniais tempais investuoti į miesto tvarkymą, švietimo ir kitus ištisus dešimtmečius nespręstus klausimus.

Savivaldybės įmonės

Pertvarkėme savivaldybės įmonių valdymą – į įmonių valdybas delegavome nepriklausomus valdybų narius, įmonių veiklos rodikliai visuomenei pristatomi išsamiose ataskaitose. Todėl savivaldybės įmonės pradėjo dirbti pelningai. Kartu tai leido sumažinti ir svarbiausias komunalinių paslaugų kainas miestiečiams. Šildymo kaina sumažėjo 27,3 proc., šalto vandens – 20 proc., po atliekų tvarkymo reformos atliekų tvarkymo mokesčiai sumažėjo visiems, o kai kurioms grupėms – net iki 50 proc.

Atviri duomenys

Savivaldybė tapo atvirų duomenų lydere regione. Vilniečiai buvo įtraukti į miesto problemų sprendimą per mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnių” – beveik 9 iš 10 programėle pranešamų problemų yra išsprendžiama laiku.

 

Ką padarysime?

1. Turto valdymo efektyvumas

Per artimiausius ketverius metus aktyviai atsisakysime veiklos savivaldybei nepriklausančiose srityse reikalingas prekes ir paslaugas pirkdami iš privačių tiekėjų. Dalį savivaldybės valdomų įmonių akcijų išplatinsime per vertybinių popierių biržą. Natūralus smulkiųjų akcininkų spaudimas leis pasiekti, kad miesto įmonės bus skaidrumo ir efektyvaus valdymo etalonu.

Efektyviai valdomas savivaldybės turtas jau leido ženkliai pagerinti miesto biudžeto situaciją. Per artimiausius metus pasieksime, kad Vilniuje nebeliks nenaudojamo ar neefektyviai naudojamo savivaldybės nekilnojamojo turto.

2. Paslaugus aptarnavimas

Padarę didžiulį šuolį aptarnaudami miestiečius naujam laikotarpiui keliame dar didesnius siekius. Miesto savivaldybė taps geriausiai interesantus aptarnaujančia įstaiga Lietuvoje, atitinkanti aukščiausius paslaugų centrų aptarnavimo standartus. Net ir sudėtingi ar skirtingų savivaldybės skyrių bei įstaigų įsitraukimo reikalaujantys klausimai bus efektyviai sprendžiami interesantų aptarnavimo centre tiesiogiai bendraujant su miestiečiais arba pasitelkiant informacines technologijas, kurios leis užduodamus klausimus atsakyti virtualiai, taikant atsakymų algoritmus.

3. Daugiabučių namų administravimas

Pirmą kartą surengę atvirą daugiabučių namų administratorių konkursą žengsime dar toliau stiprindami daugiabučių namų valdytojų (tiek bendrijų, tiek administratorių) atskaitingumą gyventojams: užtikrinsime, kad informacija tiek gyventojams, tiek ir savivaldybei būtų teikiama viešai.

4. Vilniečių savivalda

Priartinsime savivaldą prie gyventojų – persvarstysime miesto seniūnijų veikimo principą skatindami daug intensyvesnį seniūnijų, seniūnaitijų, bendrijų, kaimynijų ir bendruomenių veikimą Vilniuje. Visos seniūnijos turi sugebėti įžvelgti kylančias iniciatyvas ir egzistuojančias miesto problemas.

Remsime ir sieksime kuo glaudžiau bendradarbiauti su visomis, norinčiomis dalyvauti sostinės gyvenime, organizacijomis. Bendruomeniškumo naudos negalima pamatuoti, svarbiausias jos rodiklis – gyventojų pasitenkinimas savo gyvenamosios vietos fizine ir socialine aplinka.

Labiau įtraukdami miesto gyventojų interesų atstovavimą savivaldybėje pasieksime, kad panašius interesus ir idėjas turinčios bendruomenės taptų aktyvesnės ir būtų įtraukiamos į sprendimų priėmimą savivaldybėje. Aktyviai organizuosime lokalinius referendumus ir apklausas.

Įdiegsime Europos miestuose populiarų dalyvaujamąjį biudžetą. Dėl tam tikros dalies miesto biudžeto lėšų bus galima spręsti atviruose viso miesto ar konkretaus rajono gyventojų balsavimuose. Tai leis užtikrinti aktyvesnį vilniečių įsitraukimą į miesto aktualijas bei geriau atliepti miestiečių poreikius.