Linas Kvedaravičius: ar tikrai sportuoti galima tik salėje, baseine ar futbolo aikštelėje?

Vilniaus miesto sporto infrastruktūros padėtis politikų ir visuomenėje gerai žinomų žmonių lūpose – viena iš aktualiausių temų šiandienos kontekste. Dėl to galima tik pasidžiaugti, nes norint įgyvendinti pokyčius, kuriuos pradėjome šioje kadencijoje, būtina, kad žmonės išsakytų savo lūkesčius, pastebėjimus ir pastabas miesto valdžiai, kad būtų ieškoma sprendimų ir imtasi priemonių sporto infrastruktūros modernizavimui.

Neabejoju, kad visi, pasisakantys už sporto infrastruktūros gerinimą, sutiks, jog senokai sostinės sporto bendruomenė buvo sulaukusi tiek dėmesio, kiek jo teko per pastaruosius ketverius metus. Pradėti svarbūs ir dideli sporto objektų projektai – Lazdynų ir Fabijoniškių baseinai. Pastarasis dar pernai atvėrė savo duris: jame jau sportuoja virš 800 Vilniaus miesto sporto centro sportininkų, taip pat olimpiečiai, penkiakovininkai bei plaukimo sportininkai – veteranai, yra įgyvendinamas antrokų mokymo plaukti projektas. Pernai startavo ir Pilaitės gimnazijos stadiono su kupolu statyba. Jau šių metų pavasarį  šis stadionas atsinaujins – ten atsiras FIFA standartus atitinkanti dirbtinės dangos futbolo aikštė, daugiafunkcinė lauko žaidimo aikštelė ir bėgimo takai. Kad stadionas būtų funkcionalus visus metus, šaltuoju periodu jis bus uždengiamas pripučiamu kupolu, kuris suteiks galimybę po stogu komfortiškai treniruotis ir žaisti visus metus. Skaičiuojama, kad pastačius naują futbolo stadioną juo galės naudotis daugiau kaip 1000 mokinių tiek vasarą, tiek žiemą.

 

Tačiau reikia pastebėti,  kad sporto infrastruktūra nebus moderni dėl vieno ar kelių didelių sporto objektų statybų sostinėje. Tam, kad tikrai pasiektume atsinaujinimą, reikalingas ne vienerius metus trunkantis nuoseklus darbas ir kompleksiškas požiūris į visų sporto šakų problemas, kylančias dėl sporto bazių ir inventoriaus trūkumo.  Būtent kompleksiniu situacijos vertinimu ir vadovaujamės įgyvendindami sporto infrastruktūros modernizaciją. 2016 metais skyrėme finansavimą Vilniaus miesto sporto centro gimnastikos salės (Kauno g.) remontui, o šiais metais šią gimnastikos salę pasieks ir didesnės investicijos iš ES finansuojamų projektų. Aš pats dar nebuvau gimęs, kai ši salė buvo paskutinį kartą remontuota. Nereikia ir vaizdingų aprašymų tam, kad suprastume, kokį psichologinį diskomfortą dėl atgyvenusios infrastruktūros jautė mūsų jaunieji gimnastai. 2017 metai uždarėme pašiūrę Naujoje Vilnioje, kurią žmonės Vilniaus miesto sporto dviračių centru vadino. Todėl pasistengėme, kad atsirastų nauja vieta, kuri bent šio pavadinimo nusipelnytų. Taip „Laisvės“ gimnazijoje (Naujoji Vilnia) atsirado šiuolaikiška dviratininkų bazė, treniruoklių salė, dušai, rūbinės, dviračių laikymo patalpos, be to, buvo nupirkti ir nauji dviračiai. 2018 metais pradėjome Žemynos progimnazijos sporto salės priestato investicijų projekto įgyvendinimą, kuriame numatytas įvairių lygių rungtynių standartus atitinkančių trijų krepšinio aikštelių komplekso su išstumiamomis tribūnomis įrengimas. 

Bet ar tikrai sportuoti galima tik salėje, baseine ar futbolo aikštelėje? Šį retorinį klausimą ir sau kėlėme 2015 metais, rašydami savo pasiūlymus Vilniui. Ši kadencija parodė, kad teisingas pasirinkimas buvo mąstyti plačiau. Vilniuje labai reikalingos sporto bazės, į kurias suvažiuoja Lietuvos profesionalai ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms, bet Vilniui taip pat labai reikia, kad vilniečiai turėtų galimybes mėgautis aktyvaus laisvalaikio malonumais. Būtent dėl to išsikėlėme tikslą plėtoti dviračių takų tinklą, per visus šiuos metus naujai įrengti net 36 kilometrai dviračių takų. Atgimusi Neries krantinė bei Vingio parkas taip pat tapo patraukliomis vietomis aktyviam laisvalaikiui – tvarkingi ir apšviesti takai masina gyventojus judėti bėgiojant, vaikščiojant, riedant dviračiais ar riedučiais. Prie Žaliųjų ežerų vyksta esančios gelbėjimo stoties rekonstrukcija – ten bus įrengtas ir irkluotojų valčių elingas.

Viešosiose erdvėje (prie daugiabučių, parkuose, skveruose, paplūdimiuose) įrengta ir atnaujinta per 40 lauko žaidimų aikštelių, sutvarkyti krepšinio stovai, lentos, lankai.  11 mokyklų turi atnaujintus stadionus ir bėgimo takus, o daugiau nei 20 mokyklų – atnaujintas lauko žaidimo aikšteles, kuriomis naudojasi ir aplinkinių namų gyventojai. 5-iuose darželiuose buvo įrengtos visiškai naujos vaikų sporto/žaidimo aikštelės,  prie 3 ugdymo įstaigų įrengtos naujos mažojo futbolo dirbtinės dangos aikštelės.

Vilniaus miesto sporto infrastruktūros modernizavimas prasidėjęs, tad labai natūralu, kad ši tema šiuo metu ypatingai aktuali. Sutinku, kad sostinėje dar trūksta didelių sporto objektų, tokių kaip lengvosios atletikos maniežo, standartus atitinkančios ledo arenos, baseinų ar net beisbolo bei kitų sporto šakų aikštynų. Galiausiai Vilniuje pagaliau reikia ilgai žadėto nacionalinio stadiono Šeškinėje. Be abejo tokiam sparčiam sporto infrastruktūros modernizavimui ypatingai reikalingas Vyriausybės teigiamas požiūris į mūsų siekius ir ambicijas. Tad didžiausias sporto iššūkis artimiausiu metu – didinti modernizacijos tempą, kad sportui skiriama biudžeto dalis didėtų, o mes tikrai nesustosime, nes ateinantiems metams Vilniuj turime dar ne vieną pasiūlymą, kurių dėka sudarysime sąlygas gimti dar ne vienai naujai sporto žvaigždei.